- pupsėti
- pupsė́ti, pùpsi (pùpsia), -ė́jo 1. intr. su garsu kristi vienam po kito, kraičioti: Pašalėje vis lašėjo nuo stogo, sode kartkartėmis pupsėjo obuoliai A.Vien. Lyja – girdėt pùpsi Ėr. 2. intr. SD310, K tarpais mušti kuo buku, belsti: Pasispjaudęs delnus kaip didelis ima pupsėti spragilu P.Cvir. 3. intr. duoti tam tikrą garsą: Strielbos pùpsi Ad. Girdėt pùpsi Gs. Motoriukas pupsėjo pupsėjo prie upės Ėr. Jau turbūt pradėjo kult, kad motoras pùpsi Žvr. Traktorius eina per dirvas pupsė́damas Dgl. Pypkė nebepupsi rš. | Ūkininkas paėmė ugnies iš jaujos krosnies, padegė stirtelę iš keturių šonų ir eina aplink stirtelę pupsėdamas: – Pu pu pu pu! LTsIV170. Vilius pupsėdamas pradeda mušti koja į maršo taktą rš. Sode pupsė́davo ežiukas Šn. 4. intr. su garsu rūgti, pukšėti: Vynas ant aukšto pùpsi Šd. 5. intr. tarpais dejuoti, stenėti: Senis pupsė́damas vaikščio[ja], t. y. dūsuodamas J. Turbūt kas negera, kad pupsi rš. Atjoja svotai, atsileliuoja par pupieną pupsė́dami, par žirnieną žirgčiodami JV237. 6. tr., intr. su garsu, lūpomis čepsint, čiulpti, rūkyti: Senio pypkė seniai užgeso, bet jis vis tiek susikaupęs, suraukęs veidą visą laiką ją pupsėjo A.Vencl. Ką daugiau veiks senukas, pùpsi bèpupsi savo pypkelę Gs. Nusitvertų kokio darbo, pupsi per kiauras dienas rš. 7. intr. šnek. su nepasitenkinimu kalbėti, bambėti, niurzgėti: Aš jau pupsiù ant vyro Šmk. Tu čia pupsė́k nepupsė́k – kitaip nėr Šmk. Ar tau šiaip darau, ar taip, o tu pupsi, ir gana Vdžg. Dabar tai pupsi in jo, ė kai prie taũ pirmiau sėdėdavo, tai gerai buvo Tvr. Ko čia pupsì kai ubagas, žirnius pabėręs! Rs. ║ tr. pusbalsiu mechaniškai, greitai kalbėti: Atėjo boba i pradėjo poterius pupsė́ti Rs. 8. intr. blykčioti liepsnai, pliūpčioti: Dega žvakė, net ir pupsi LTR(Alvt). Lempa pùpsi, matyt, nešvarus žibalas Gs. \ pupsėti; atpupsėti; išpupsėti; nupupsėti; papupsėti; supupsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.